Tailandas garsėja savo egzotika, kurią nesunku pastebėti – viskas, pradedant maistu, baigiant kultūra ir tradicijomis, mums atrodo neįprasta ir netikėta. Neparagauti tradicinio maisto atvykus į šią šalį būtų tikra nuodėmė, todėl mes ryžomės išbandyti beveik viską, kas buvo pasiūlyta.
Jau prieš keliaujant į Tailandą buvome girdėję apie itin aštrią Tom Yum sriubą. Visuomet gyvenau su požiūriu, jog kuo aštriau – tuo skaniau, todėl nekantravau paragauti šios Tailando sriubos ir savo skonio receptoriais įsitikinti, ar iš tikrųjų patiekalas taip sunkiai įveikiamas.
Stebėjau, kaip restorane gaminama Tom Yum sriuba ir negalėjau sulaukti, kada ji jau garuos ant mano stalo – vaizdas traukė akį ir jokios klastos negalėjau įžvelgti. Ją pajutau tik po pirmojo šaukšto, kai aštrumas užpildė visą gerklę ir iš akių išriedėjo pirmosios ašaros – panašiai, kaip pjaustant svogūną. Buvau įspėta, jog vandeniu šios sriubos geriau neužsigerti, o kadangi nesu itin didelė pieno mėgėja, nutariau tiesiog palaukti, kol aštrumas praeis. Vis dėl to, su kiekvienu šios sriubos šaukštu vis lengviau buvo priprasti prie kvapą užgniaužiančio aštrumo ir pasimėgauti ypač skaniu jos aromatu ir tikrai ne prastesniu skoniu. Pakartočiau šį savo bandymą dar kartą, tačiau laukė dar ne vienas patiekalas, kurį norėjosi išbandyti.
Antroji sąraše pasitaikė krokodilo mėsa – tokių didelių įspūdžių kaip viena aštriausių pasaulio sriubų ji nepaliko, o skonis kartais priminė vištieną, o kartais atrodė, tarsi valgyčiau žuvį. Vis dėl to, pats faktas, jog esu ragavusi krokodilo mėsos, jau skamba egzotiškai.
Tailando gatvėse galima rasti ir daugiau itin egzotiškų patiekalų, kurie nustebintų labiau nei krokodilo mėsa – retas kuris galėtų pasigirti ragavęs traškų tarakoną ar kokį kirminą. Šį kartą neišdrįsau ir aš – nors buvau pasiryžusi viskam, pamačiusi tokį vaizdą gyvai, nutariau tarakonus palikti kitam kartui. Sugrįžti į Tailandą tikrai verta ne vien dėl egzotiško maisto – čia tikrai yra daug ypatingų vietų, kurias vienos kelionės metu sunku suspėti apžiūrėti.