Padangų keitimo metas nėra tas laikas, kurio su nekantrumu laukia vairuotojai, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena, Vilniuje, Kaune ar kokiam mažesniam miestelyje. Tačiau norim to ar ne, ta diena ankščiau ar vėliau ateina ir bandymas dar šiek tiek pratemti ir išlaukti gali turėti labai liūdnų pasekmių. Skirtingai nei daugelis kitų dalių, apie kurių susidėvėjimą ar keitimo laiką praneša patys automobiliai arba atsirandantys pašaliniai garsai, padangų keitimo atveju, tai tenka daryti savarankiškai. Tiems, kas galimai pamiršo, primename, jog pagrindinis padangų susidėvėjimo rodiklis yra protektoriaus gylis. Vasariniuose modeliuose mažiausias jo rodiklis, prie kurio leidžiama naudoti padangas yra 1,6 mm, o žieminiuose modeliuose – 3 mm.
Geras dalykas su šiuolaikinėmis padangomis yra tas, jog norint įsitikinti ar naudojamos padangos vis dar yra tinkamos eksploatavimui, nereikia kaskart liniuotės ar kitų priemonių pagalba matuoti gylį. Dauguma parduodamų mūsų laikais padangų turi specialius žymeklius, kurie signalizuoja apie tai, kad padanga jau priartėjo prie tos ribos, kai jos tolimesnis naudojimas bus nebesaugus. Ir nors kai kuriems gali kilti klausimas, kas gi pasikeis jei ir toliau važinėsiu tokiomis padangomis. Visgi geriau nemesti iššūkio fortūnai ir nerizikuoti. Vasarinėse padangose protektorius atsako už vandens išstūmimą, iš po padangos, tai sumažinant akvaplanavimo tikimybę, važiuojant šlapiu keliu. Žiemą, jis užtikrina geresnį sukibimą su apsnigusiu keliu ir staigesnį stabdymą esant plikledžiui. Tad rizika, kad kelionė baigsis liūdnai, jei bandysite važinėti padangomis, neatitinkančiomis minimalių saugumo reikalavimų yra pakankamai didelė. Be to, reikėtų stebėti ir kitas padangų zonas, kuriose gali atsirasti nepageidaujamų įplyšimų ar išsipūtimų. Tokiais atvejais taip pat nederėtų rizikuoti ir tęsti savo keliones, nes pasekmės gali būti labai liūdnos.